Ar prisimenate pirmą kartą, kai supratote, kad pinigai neatsiranda iš niekur? Vieni tai suvokė skaičiuodami monetas taupyklėje, kiti – kai tėvai pasakė, kad didesniam pirkiniui teks „palaukti algos“. Šiandienos vaikams, augantiems skaitmeninėje aplinkoje, tokios patirtys jau kitokios: jie vis rečiau mato grynuosius pinigus, todėl tėvams tenka ieškoti naujų būdų, kaip paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai ir ką reiškia atsakingai juos valdyti.
Pirmieji pokalbiai apie pinigus – vaikui išmokus skaičiuoti
LKU kredito unijų grupės inicijuotas „Spinter“ visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai lietuvių sutinka: apie pinigus su vaikais būtina pradėti kalbėti dar priešmokykliniame amžiuje, sulaukus 5–7 metų. Tačiau gražūs siekiai dažnai atsiremia į realybę. Ne visiems tėvams pavyksta šią idėją įgyvendinti praktikoje – kas penktas iš jų pripažįsta stokojantys tam motyvacijos ar laiko, kiti jaučia, kad neturi tinkamų priemonių, pavyzdžiui, knygų, programėlių ar edukacinių žaidimų, kurie padėtų kalbėtis su vaikais lengviau ir įdomiau.
Rezultatai parodė, kad nemaža dalis apklaustųjų abejoja ir savo žiniomis. Daugiau nei dešimtadalis tėvų prisipažino patys nesijaučiantys pakankamai pasiruošę paaiškinti vaikui apie pinigų pasaulį, o dar tiek pat tėvų mano, jog ši atsakomybė turėtų tekti mokykloms. Visgi finansų ekspertai beda pirštu – mokyklose finansinis ugdymas pradedamas vyresnėse klasėse, o priešmokyklinio amžiaus vaikai gauna nepakankamai informacijos. Taip pat vis dar trūksta sistemingo požiūrio ir labiau apibrėžto finansinio ugdymo turinio.
„Tėvų vaidmuo ugdant finansinį raštingumą yra ypatingai svarbus, nes dažniausiai būtent šeimoje įvyksta pirmoji pažintis su pinigais“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius. Anot jo, pirmieji pokalbiai turėtų prasidėti vos vaikui išmokus skaičiuoti.
Mokymasis gali būti ir praktiškas, ir įdomus
LKU kredito unijų grupės tyrimas atskleidė, kad daugelis tėvų vaikus apie pinigus moko praktiniais būdais – duodami kišenpinigių, skatindami taupyti konkrečiam tikslui ar planuoti pirkinius. Tokie metodai paprasti ir suprantami: vaikas gauna tam tikrą sumą pinigų ir mokosi paskirstyti ją taip, kad pakaktų visam laikotarpiui. Vis dėlto, pasak ekspertų, paprastų būdų yra ir daugiau, o efektyviausia yra derinti kelias priemones vienu metu.
Indėliai. Vienas lengviausių būdų – tai indėlis, kuris gali tapti ne tik būdu kaupti pinigus vaiko ateičiai, bet ir mokomąja priemone. Vaikai kartu su tėvais gali stebėti, kaip laikui bėgant auga santaupos ir prisideda palūkanos – tai puikus būdas vaizdžiai parodyti, ką reiškia pasakymas „pinigai dirba“.
Mokėjimo kortelė. Pavyzdžiui, LKU kortelė„Debit Mastercard“ gali būti išduodama vaikams nuo 7 metų. Ji leidžia vaikams saugiai pažinti skaitmeninį pinigų pasaulį, o tėvai gali stebėti sąskaitos išrašą, periodiškai aptarti su vaiku, kur buvo išleisti pinigai, ir kartu mokytis planuoti biudžetą. Tai daug veiksmingiau nei kišenpinigiai grynaisiais, kurių kelią sunkiau susekti. Tokiu būdu vaikai bus labiau prisitaikę prie realybės, kurioje grynųjų pinigų vaidmuo vis labiau mažės.
Pokalbiai apie šeimos biudžetą. Planuojant savaitės išlaidas kartu su vaikais, galima parodyti, kuo skiriasi būtinosios išlaidos (maistas, sąskaitos) nuo nebūtinųjų (pramogos, žaislai). Tai leidžia suprasti, kad finansai yra neatsiejama kasdienybės dalis, o išlaidas svarbu planuoti atsakingai. Taip pat galima vaikus įtraukti planuojant jam svarbių sričių – vasaros stovyklos ar gyvūno priežiūros – išlaidas.
Paskolinkite. Kai kuriais atvejais praverčia ir mažų sumų skolinimas vaikui. Jei vaikas turi grąžinti skolą iš savo kišenpinigių, jis išmoksta atsakomybės. Vyresniems vaikams galima paaiškinti ir palūkanų principą – kad negrąžinta skola laikui bėgant didėja.
„Vaikų finansinio raštingumo mokymasis iš tėvų yra dvejopas – viena, kai tėvai aktyviai inicijuoja pokalbius ir žaidimus apie pinigus, kita – kai vaikai stebi tėvų elgesį. Labai svarbu, kad šie du dalykai neprieštarautų vienas kitam“, – primena R. Šukevičius. Ekspertas teigia, kad visą tai įprasminti ir išnaudoti, kai vaikai jau turi finansų valdymo pagrindus, gali padėti ugdymo įstaigos – sinergija tarp šių komponentų gali sukurti pageidaujamą rezultatą.
Praktiniai patarimai tėvams
Finansinis ugdymas nebūtinai turi būti sudėtingas ar nuobodus. Stalo žaidimai, žaidimų kortelės, interaktyvios programėlės iš „Google Play“ ar „App Store“ ar net paprasti pokalbiai prie stalo gali padaryti procesą įdomiu. Vaikai lengviau suvokia pinigų vertę, kai kalbama apie kelis eurus, o ne apie dideles sumas, todėl svarbu pradėti nuo mažų žingsnių.
Jeigu vaikas visus pinigus išleidžia iškart, tai nėra priežastis bausti. Atvirkščiai – tai puiki proga aptarti, ką kitą kartą būtų galima daryti kitaip. O kai tikslas pasiekiamas, pavyzdžiui, sutaupoma svajonių žaislui ar kelionei, svarbu kartu pasidžiaugti sėkme.
„Finansinis ugdymas – tai ne sausos pamokos apie skaičius, o įgūdžiai, kurie formuoja vaikų požiūrį į pinigus visam gyvenimui. Kuo anksčiau pradėsime, tuo daugiau šansų, kad mūsų vaikai užaugs atsakingi ir gebantys priimti pamatuotus finansinius sprendimus“, – reziumuoja R. Šukevičius ir prideda, kad ugdymas, tikėtina, apsaugos vaiką nuo iškreiptų vaizdinių susidarymo ir besaikio vartotojiškumo ateityje.
Atgal 
